tyreliai

týreliai sm. pl. (1) NdŽ, KlK22,74(Lkv), Kltn, Slnt, Jnš, Pš žr. tyrelis: Ir mumis išvarė vokyčiai, čia pelkės tokios y[ra], toki týreliai Vgr. Ten týreliai, pelkės – bjaurios vietos DūnŽ. Įėjau į tyrelius, nebėr nei mano tako, o vandenio artie kelių BsPII104(Šl).